- purvynė
- purvỹnė sf. (2) žr. purvynas:
1. Lauke didžiausia purvỹnė Vkš. Purvỹnė ligi kelių BM212. Tokioj purvynėj nei kojos iš gryčios iškelt nesnoria Ob. Šitokia purvynė pliukata, i šunio iš pirkios nevarai Prng. Ten par laikus žmonys vargo po purvỹnę Mžk. Rudenį keliai – viena purvynė rš. Išbraidžiojau visas purvynes, kol namo parėjau rš. ^ Penkis rublius kaip ant purvynę įmečiau Upt. ║ M klanas, bala: Prie ravelio bėgančio purvynė antims teršti J. Šarvus, lavonus į žemę sumynė, iš srovės kraujo tik didė purvynė A1884,340. | prk.: Brendame gilyn purvynėn griekų ir nedorybių A.Baran.
2. Iš purvynės bulbos kast knebus daiktas Kp. Purvỹnėj makojo grūdus (sėjo į šlapią dirvą) Imb. Ką tu makosi purvỹnę Dglš. Taip ir makoji žmogus visą amžių par šitą purvỹnę Šmn. Praeiti nebegalima: visur purvynė ir klanai Blv. O kad atėjo šalts rudenėlis, visur purvynė ir vandenėlis LTR(Vb). Keliai takeliai pilni purvynės BM441. Tu purvyne, tu juodoja, taũ pijokai išvolioja (d.) Sb.
◊ tegù jį̃ purvỹnė Bsg švelniai keikiant.
Dictionary of the Lithuanian Language.